Paieška

Aktualijos / straipsniai > Aktualijos > Susitikimas su LR Energetikos ministru Jaroslavu Neverovičiumi  

Susitikimas su LR Energetikos ministru Jaroslavu Neverovičiumi

2013-10-17

  Galimybė pasikeisti  nuomonėmis su Energetikos  ministru Jaroslavu Neverovičiumi apie atsinaujinančios  energetikos vystymą Lietuvoje ir susitarti dėl tolimesnio bendradarbiavimo – toks  buvo  šio susitikimo tikslas. Susitikime dalyvavo ministro  vyriausioji patarėja Daiva Rimašauskaitė ir Atsinaujinančių energijos išteklių ir energijos efektyvumo skyriaus    vedėjas Gediminas Onaitis.

Konfederacijos prezidentas  Martynas  Nagevičius, akcentuodamas, kad  su  dabartine Energetikos ministerija jau randami  sąlyčio taškai, pristatė LAIEK veiklos uždavinius – darnią ir subalansuotą atsinaujinančios energetikos plėtrą  bei visuomenės švietimą šiais  klausimais.

Apie  atskiras atsinaujinančios energijos rūšis ir su jomis susijusią problematiką kalbėjo asociacijų – Konfederacijos narių -  atstovai.

Lietuvos  vėjo elektrinių asociacijos  direktorius Saulius  Pikšrys:

 Tai pigiausia  šiuo metu  gaminama elektros energija  Lietuvoje, aukcioninė jos  kaina  jau siekia 24ct/ kWh.  Šiuo metu jau yra įrengtos 270 MW galios  vėjo elektrinių, 200 MW – išdalinta per aukcionus ir įrenginėjama. Vadinasi, 500 MW tikslas iki 2020 metų nustatytas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme  per artimiausius kelis metus bus įgyvendintas.  Reikėtų artimiausiu metu inicijuoti įstatyme numatytų vėjo energetikos tikslų Lietuvoje peržiūrą, padidinant juos bent iki 800 MW, kaip yra numatyta ir elektros perdavimo operatoriaus AB LITGRID investicijų iki 2020 metų plane.   Mokslininkų skaičiavimais  dar yra  daug  rezervų vystyti šią ekologišką ir ekonomišką  energetikos  sritį – reikia ieškoti naujų europinės  paramos  formų. Pavyzdžiui suteikiant investuotojams ilgalaikes lengvatines paskolas, šios elektrinės galėtų pardavinėti elektrą rinkos sąlygomis, nedidinant VIAP fondo lėšų.

Lietuvos atsinaujinančių išteklių asociacijos atstovas Tadas  Navickas:

Ypač daug  reikėtų  kalbėti apie  vėjo elektrinių parkus  jūroje – sudėjus  visą  potencialią sausumos  ir  jūros vėjo energetiką galima  pagaminti  pusę visų Lietuvos  poreikių atitinkantį elektros energijos  kiekį.  Daugelio ekspertų vertinimu – vėjo elektrinės Baltijos jūroje dėl mažo druskų kiekio ir palankaus dugno galėtų elektrą pagaminti kur kas pigiau, nei vėjo elektrinės Šiaurės jūroje. Vėjo energetika jūroje yra itin greitai besivystanti technologija, šiose elektrinėse pagamintos elektros savikaina ženkliai mažėja. Dar vienas vėjo energetikos jūroje privalumas yra tas, kad šios elektrinės veikia kur kas stabiliau, nei sausumoje, kur kas geriau išnaudojama jų instaliuota galia. Reikalingas Valstybės dėmesys parengiamiesiems darbams, tiriant Baltijos jūros šelfą. Investuotojai yra pasirengę tai daryti savo lėšomis, reikalingas tik Valstybės leidimas.

LITBIOMA prezidentas  Remigijus Lapinskas:

 Vis aktyviau  turėtų  būti kalbama ir veikiama  biokogeneracijos sityje. Labai  svarbu, kad subsidijos  atitektų tiems, kurie gamina ir šilumos, ir elektros energiją – kogeneracinėms elektrinėms.  Šiuo metu preliminariai vertinama ES struktūrinių fondų parama atsinaujinančiai energetikai 2014-2020 metais – 1,1 milijardo litų, yra akivaizdžiai per maža, siekiant įvykdyti tuos planus energetikoje, kuriuos yra užsibrėžusi dabartinė vyriausybė.  Mūsų pusė galėtų padėti ministerijai pateikti argumentus Vyriausybei, įrodant didesnės ES fondų paramos poreikį. 

 Lygiagrečiai reikėtų užtikrinti ir tai, kad biokuro pasiūla augtų adekvačiai paklausai. Tam reikalingos nedidelės Valstybės intervencijos, pavyzdžiui suteikiant investicijų garantijas  į biokuro logistiką investuojančioms įmonėms, biokuro auginimui trumpos rotacijos plantacijose ir panašiai.

Lietuvos atsinaujinančios energijos gamintojų asociacijos  prezidentas Ruslanas  Sklepovič:

 Didelė  problema – neišnaudotas biodujų elektrinių potencialas. Anksčiau buvo numatyta, kad iki 2020 metų turėtų būti įrengta biodujų jėgainių, kurių galia turėtų siekti 80 MW. Šiuo metu pastatyta 30 MW bendros galios biodujų jėgainių. Tačiau šią vasarą pakeitus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą, buvo panaikintos galimybės biodujų jėgaines remti per VIAP fondą. Lygiagrečiai visiškai neapibrėžtos yra galimybes šias jėgaines remti subsidijuojant dalį investicijų. Panašu, kad 2014-2020 metų ES paramos biudžete tam nėra numatyta pakankama lėšų.. Reikia akcentuoti  kad  biodujų elektrinės – atliekų  perdirbimo įmonės, sprendžiančios ne tik eneregetikos, bet ir aplinkosaugos problemas. .

 Dėl  saulės energetikos vystymo. Pritariame, kad  buvo sustabdytas  pačią  mažųjų saulės elektrinių idėją diskreditavęs  dalykas – nepagrįstas  leidimų  dalijimas ir elektrinių bumas, sukeltas  ankstesnių valdininkų  nekompetencijos bei  pigių žemos kokybės kinietiškų  baterijų įvežimo. Dabar patvirtintas supirkimo  tarifas  48 ct/kWh. Siūloma  įdiegti dvipusę apskaitos  sistemą, taikomą vis daugiau ES valstybių. Pagal šią  schemą saulės elektrinės savininkas galėtų pagamintą elektrą, kai nėra jos vartojimo vietoje poreikio,  atiduoti į tinklą, o vėliau, poreikiui išaugus virš gamybos apimties -  atsiimti anksčiau į tinklą patiektą elektros energijos kiekį  iš tinklo.  Tai leistų plėtoti nedideles kelių kilovatų elektrines visiškai nenaudojant VIAP lėšų. Tinklų operatoriaus papildomos balansavimo sąnaudos būtų padengtos elektros kainų skirtumu dienos metu (kai elektra yra tiekiama į tinklą) ir nakties metu (kai elektra atsiimama iš tinklo)

Jonas Budrevičius Lietuvos  biodujų asociacija:

 Biodujų energetikos vystymasis  pagal  dabartinę programą galima sakyti  visiškai sustabdytas. Pažeidžiami ir žemdirbių interesai – jie  turėtų  gerą  būdą atsikratyti  neišvengiamomis gyvulininkystės atliekomis. Reikėtų kooperuoti trijų ministerijų veiklą – energetikos, aplinkos ir žemės  ūkio šioms probelmos spręsti ir  šiai energetikos  rūšiai  vystyti.

 Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme yra numatyta, kad yra remiamas biodujų supirkimas į gamtinių dujų tinklus. Valstybinė energetikos kainų komisija nustatė superkamų biodujų kainas, tačiau iki šiol nėra parengta VIAP biodujos, tiekiamoms į gamtinių dujų tinklus, veikimo tvarka ir nepaskirstytos atsakomybės. Be to – kol kas nustatyti reikalavimai biodujų, tiekiamų į gamtinių dujų tinklus,  kokybei yra ženkliai griežtesni, nei kitose ES valstybėse ir techniškai beveik neįgyvendinami. Tai neleidžia pradėti vystytis šiai įstatyme numatytai veiklos sričiai.

Vėliau savo nuomonę apie atsinaujinančios energetikos plėtros perspektyvas išdėstė Energetikos ministras  Jaroslavas Neverovičius :

 Jūsų teiginiai  tik  patvirtino  mūsų  skaičiavimus, kad atsinaujinančiai energetikai  lėšų Vyriausybė skiria tikrai  per  mažai. Deklaruojami  tikslai  negali  būti realizuojami ES žadamais pinigais. Iki  šiol visi  padaryti  nutarimai  turi būti peržiūrimi. 3,7 mljrd. Lt skirti visai atsinaujinančiai energetikai ir  daugiabučių renovacijai  remti.

 Savo turimais  sukauptais  duomenimis  galėtumėte pagrįsti įvairius teiginius – pvz., kaip apskaičiuoti vėjo kilovatvalandės  kainą,  įskaitant ir prisijungimo bei  balansavimo kaštus. Tas pats ir kitose srityse. Štai  pavyzdžiui vyksta  tarpministerinės  diskusijos apie energetinius augalus  Lietuvos laukuose – kokia skirtingų asociacijų  nuomonė. Mūsų  specialistams  dažnai trūksta laiko analogiškos medžiagos surinkimui, todėl rengiant programas  ją būtų labai  pravartu turėti.

 

LAIEK prezidentas Martynas  Nagevičius:

 Tai ir yra vienas iš  mūsų  konfederacijos tikslų – kuo  intensyviau  ir  dalykiškiau  bendradarbiauti  su  ministerija, su  Atsinaujinančių išteklių skyriumi, turėti galimybę  pateikti visą turimą  medžiagą, visą  analogišką  informaciją    toliau  pažengusių  užsienio  šalių. Dalyvaudami Programų  ruošimo  darbo  grupėse visą tą informaciją galėsime  pateikti.

 

Raštas su konkrečiais  pasiūlymais ir susitikimo  metu gimusiomis  mintimis  po  savaitės  bus pateiktas Ministrui ir  parengiamas tolesnio  bendradarbiavimo  planas.